apipilti

apipìlti, apìpila, apipýlė tr., appìlti K; R65, Prk 1. Lnt užpilti skysčiu: Tėvas tik apìpilia pelynus ir geria Kp. Apipýliau [mėsą] su vandeniu, tepamirkstie Grd. Tiesk dabar ant manęs jaučio odą ir apipilk statine dervos ps. | refl. tr., intr.: Apsipyliau kirminą [spiritu] – gluodino sultis kaklams yra gerai Dr. Kamparą geru (geriu) apsipýlusi – kitų vaistų nežinau Šts. ║ apsemti, aptvindyti: Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia gulinčias Tyvulių pelkes I.Simon. 2. aplieti, aplaistyti: Su taukais apipilk bulvas J. Apipýlė su žiubalu (žibalu) palangę Rdn. Blynus da taukais apìpilia Vb. Kas liekna, àppilam karvėm siečką Btrm. Reikia piemenį appilt [v]andeniu, tai karvės duos daugiau pieno (priet.) LTIII458(Tvr). Ir appylė jį aliejumi BB1Moz35,14. | prk.: Visa žemė krauju yra appilta dėl neteisybės Dr. | refl. tr., intr.: Apsipýliau su tuo alu (alumi) Mžk. Visą pilvą apspýlęs sėdi [vaikas] OG76. | prk.: Vaikščioja apsipylęs arielkėle (girtas) Antš. ^ Nepilk vandenį prieš vėją – save apsipilsi LTR(Jrb). ║ refl. pasrūti: Kad duos par galvą – tas tujau krauju apsipylė Skd. Kraujais apspýlė OG363. Šiandieną prastà skalbties: akys apsipila ašaroms [vėjuotą dieną] Šts. Man ašarom akys apsipýlė iš gailesčio Rd. | prk.: Dangus kraujinga pašvaiste apsipylė prš. 3. apiberti (biralais): Ką kuomi appìlti, apkrėsti KII247. Visus takus apipýlė su toms trąšoms, negal' paržergti Rdn. Jumis gėlėmis apipiltų mūsų merginos P.Cvir. Mašina dulkėmi appýlė Mrp. Kol miltų įdeda į varinį, apìpela visą kuknę Lkv. Būtų atlėkus raiba gegutė, būtų appylus raibom plunksnelėm LTR(Lp). | Apipila mus kruša sviedinių ir kulkų (smarkiai apšaudo) rš. | prk.: Samanų krūmelis spalgenom appìltas, apdėtas (labai apaugęs) Pb. ^ Viena [obelaitė] žydi biškį, o kita kap appilta (labai daug žiedų) Rud. | refl. prk.: Žydras dangus apsipylė tūkstančiais mirgančių žvaigždelių Žem. 4. kiek nupilti (skysčio), nusunkti: Tas išrūgas apìpilia, ir pilia tą pieną Sk. 5. refl. daug išsrėbti, išgerti, persigerti: Buzos apsipýliau, nat pilvas treikši Pls. Naktin silkė! Paskui apsipilat vandeniu Lp. 6. prasisunkus sudrėkinti (apie prakaitą): Prakaitas apipýlė jo kaktą Lp. Gėda juos apipylė prakaitu Gmž. Šaltas prakaitas apipylė valdovo kaktą J.Balč. Šalto prakaito apipilta, bevėpsant numirs be žvakės Žem. | refl.: Jonienės šaltu prakaitu kakta apsipylė Žem. Gediminas nubudo drebėdamas, apsipylęs prakaitu rš. Moterys, prakaitu apsipylusios, rinko ir rišo sunkius pėdus rš. ║ refl. nutvieksti (ppr. iš gėdos, susijaudinimo): Gerai, kad tamsoje nematyti, kaip apsipila raudoniu Elenos skruostai rš. [Nuo šio pasakymo] Onutės veidas apsipylė apykaisčiu rš. Ugnia apsipylė, nutvertas bemaluojant Šts. 7. prk. gausiai duoti, suteikti: Tegu mañ pinigais apìpilia, ir tai aš až jo neisiu Ds. Kad jis pinigais apipils, tai jis mane gal imt BsPI9. Apipylei dovanomis, ažu kurias nebemoku kaip ir padėkavoti A.Baran. Ko jam netylėt, kad jis apìpiltas [kyšiais] Prn. Žadėjo apipilti ją meile ir laime Žem. Motyna apipils jus malonėmis Žem. Teipo ir mūsų jauniškė nepaskaitomais vargais kaip pilte appilta turi būti BPII510. Jie apspito tėvą ir apipylė jį klausimais rš. Apipylė jį smūgiais, spardydamas jam kojas rš. Suspaudusi ją glėby, apipylė pabučiavimais rš. 8. refl. prk. [i]daug įsigyti, turėti: Apsipýlęs grūdais Upt. Artojas pavasarį triūsia, prakaituoja po laukus, sėja, augina javus su didžiausia vilčia rudenį apsipilti grūdais Žem. Jie gyvena gerai, pinigais apsipýlę Mrj. Brolis Petrelis buvo apsipýlęs tūkstančiais Erž. Moterėlė vaikais apsipýlus Msn. Šitiek vaikų apsipýlė, merga būdama Skr. A kur buvo, ka ponai būtų apsipýlę vaikais?! Btg. Apsipýlęs utėlėm, didelis mat ponas! Upt. Pelnais apsipiltumi, kad austi mokėtumi Šts. Ot kvailas buvau, kad neatidaviau pavasarį visos sėklos: dabar būčiau apsipylęs ir grūdais, ir pinigais A.Vien. 9. apkasti, apkaupti: Apipilu žemėmis medžią SD204. Appìlt krūmelį tą reikia, apravėt Dv. Appýlėm bulbas Dv. ║ pilant, kasant paaukštinti: Žinyčia ta buvo pas miestelį Betygalos, kame ant pat skardžiu Dubysos ir dabar yra aukštas kalnas viršu paskiaus apipiltu M.Valanč. 10. apkasti pylimu: Radzivilas, Kražius įgijęs, to[je] vieto[je], kurio[je] šiandien riogso jėzavitų bažnyčia, išstatęs mūro rūmus, pyla apipylė M.Valanč. 11. spuogais apiberti, apspuoguoti: Appýlė lūpas, paskui šašais apsdėjo Ad. Prūde nūsimaudęs, ir apipýlę visą Grd. | refl.: Apsipila kam lūpos SD234. 12. refl. tankiai apželti: Ir vėl raistelis apspýlė alksniokais kaip kanapėm Skdt. ║ refl. gausiai susprogti, sužysti, turėti vaisių: Medžiai apsipylė lapais, žemė apsidengė žalumu Žem. Sakyk, kad nėra obuolių – pavasarį buvo [obelis] visa žiedais apsipýlus Trgn. Žiedais apsipylusiose liepose darbščiai dūzgė bitelės J.Balt. Obelys, kriaušės, vyšnios apsipylusios baltmargiais žiedais Žem. Tik kryklės kelmas stovėjo apsipylęs vaisiais, bet jie buvo rūgštūs ir aitrūs J.Balč.

◊ akìs apsipìlti Antš pasigerti: Atėjo apsipylęs akis Gsč. Kožną mylą dienelę akès apsipýlęs Krš. Ko vaikščioji, akìs apsipýlęs?! Prn.

ãšaromis apsipìlti Mrj, Ėr, Kp, KlvrŽ graudžlai verkti: Nelaiminga moteriškė apsipylė ašaromis J.Jabl. Benius parpuolė veidu ant žemės ir apsipylė ašaromis J.Avyž. Ne kartą apsipylėt gailiom ašarėlėm Mrs. Apsipýlęs ãšarom, tarė senelis BM26. Tarnaitės, ašaromis apsipylusios, dėjo mažas rankines kraiteles į vežimą Pt.

\ pilti; antpilti; apipilti; atpilti; dapilti; įpilti; išpilti; nupilti; papilti; parpilti; perpilti; prapilti; pripilti; razpilti; supilti; užpilti